Pagirdo slėnį ,kalveles Stačių kalnų kepurės baltos, Lyg iš dangaus vis besileidžiantys kriokliai. Su dundesiu atbėga vandenėlis šaltas Ir atvėsina susimąsčiusį , Papuoštą pievomis ,juodosios žemės veidą, Kur ganos palaidi ,laisvi arkliai. Gal kažkada žmogus toks laisvas buvo , Kol jo nesaugojo įstatymai ,Dievai...